Jo Dieviškoji Kilnybė A.Č. Bhaktivedanta Svamis, plačiau žinomas Šrilos Prabhupados vardu, pelnė pasauline šlovę po to, kai 1965 metais atvyko j Ameriką. Prieš išvykdamas iš Indijos jis buvo parašęs tris knygas ir įšventinęs tik vieną mokinį. Per kitus dvylika metų jis parašys daugiau nei šešiasdešimt knygų ir duos įšventinimą daugiau nei keturiems tūkstančiams mokinių. Prieš Prabhupadai paliekant Indiją, vargu ar kas tikėjo, kad jam pavyks įgyvendinti savo viziją ir įkurti pasaulinę Krišnos bhaktų organizaciją. Bet štai vos per dešimtį metų jis įkuria Tarptautinę Krišnos sąmonės bendriją, kurios veiklai pats vadovauja, ir pastato daugiau nei šimtą šventyklų įvairiose pasaulio šalyse.
Prieš išplaukdamas į Ameriką, Prabhupada niekada nebuvo užsienyje, tačiau per paskutiniuosius dvylika gyvenimo metų jis ne sykį apkeliauja pasaulį, propaguodamas Krišnos sąmonės filosofiją.
Nors gali atrodyti, kad didžiausias Šrilos Prabhupados nuopelnas pasauliui - dvasinio sąmonės perversmo sukėlimas - sietinas su paskutiniaisiais jo gyvenimo metais, šiam žygdarbiui jis ruošėsi visus šešiasdešimt devynerius metus. Ir nors amerikiečiams Prabhupados pasirodymas ir jo mokymas buvo naujas ir nepažįstamas reiškinys - „Jis atsirado kaip džinas iš Aladino lempos", - iš tikrųjų Prabhupada buvo ištikimas ilgaamžės kultūros tradicijų atstovas.
Šrila Prabhupada gimė 1896 metų rugsėjo pirmą dieną Indijoje, Kalkutos mieste. Tikrasis jo vardas - Abhajus Caranas De. Jo tėvas Gouras Mohanas De vertėsi audinių prekyba, motina buvo vardu Radžani. Laikydamiesi bengalų tradicijų, tėvai paprašė astrologo sudaryti vaiko horoskopą ir labai nudžiugo išgirdę, kad jų sūnaus laukia šviesi ateitis. Maža to, astrologas išpranašavo, kad, sulaukęs septyniasdešimties, Abhajus nukeliaus anapus vandenyno, taps žymiu religijos skelbėju ir pastatys šimtą aštuonias šventyklas.
